Staigi mirtis
Automatinis išorinis defibriliatorius
Dažniausia staigaus širdies sustojimo (pacientas be sąmonės ir nekvėpuoja ar kvėpuoja nenormaliai) priežastis yra širdies ritmo sutrikimas - skilvelių virpėjimas.
Tai labai dažnas (400–1200 kartų per minutę), nereguliarus skilvelių atskirų raumeninių skaidulių susitraukinėjimas, dėl ko širdis veikia neefektyviai, nebeišstumia kraujo ir įvyksta staigi mirtis. Skilvelių virpėjimą gali sukelti pačios įvairiausios širdies ligos (pvz. įvykęs miokardo infarktas), kalio trūkumas, elektros srovė ir kt.
Skilvelių virpėjimas yra šalinamas atliekant defibriliaciją. Šios procedūros metu specialus prietaisas defibriliatorius sukuria elektros iškrovą, kuri nutraukia žalingą širdies elektrinę veiklą ir atstato normalų širdies ritmą.
Automatinis išorinis defibriliatorius (AID) – tai kompiuterinis prietaisas, kuris analizuoja širdies ritmą, nustato reikia ar nereikia defibriliuoti, ir duoda atitinkamus garsinius bei vaizdinius nurodymus pagalbos teikėjui. AID yra taip sukonstruotas, kad jį galėtų panaudoti ir eilinis neapmokytas praeivis.
Atsiranda vis daugiau AID viešose vietose - prekybos centruose, mokyklose, sporto klubuose, bankuose, valstybinėse įstaigose ir t.t. Stendas su defibriliatoriumi yra žymimas žaliu ženklu su balta širdimi ir žaibu. Širdies sustojimo atveju bet kuris pilietis gali niekieno neatsiklausęs griebti tokį defibriliatorių ir kuo skubiau gabenti į įvykio vietą. 112 operatoriai turi viešai prieinamų AID žemėlapį ir gali nurodyti, kur yra artimiausias AID.
Deja, nėra tokio žemėlapio, kur matytųsi visi viešose vietose esantys defibriliatoriai, bet didelę dalį defibriliatorių matysite čia: https://greitojipagalba.lt/aed/ . Šiame puslapyje galite užregistruoti ir Jūsų darbovietėje esantį defibriliatorių.
Kitas defibriliatorių žemėlapis: https://www.google.com/maps/d/viewer?mid=17vtDC6FDr_-W_apdLb87KHgREW2AhZX4&usp=sharing
Labai svarbu, kad atnešus defibriliatorių nenutrūktų gaivinimas, t.y. vienas gelbėtojas toliau gaivina kaip ir gaivino, o antrasis dirba su defibriliatoriumi - nedelsdamas prilipdo ant nukentėjusiojo odos elektrodus ir įjungia defibriliatorių (dalis defibriliatorių įsijungia patys vos atidarius transportavimo dėžutę). Toliau gelbėtojai viską daro pagal defibriliatoriaus nurodymus (plačiau aukščiau esančiame faile "Suaugusiųjų pradinis gaivinimas").
Ant kiekvieno elektrodo yra paveikslėlis, kuris parodo kur jį lipdyti, kad stresinėje situacijoje pagalbos teikėjui būtų lengviau susiorientuoti. Vienas elektrodas lipdomas tarp dešinio raktikaulio ir spenelio, o antrasis kairiame šone po didžiuoju krūtinės raumeniu vyrams ir po krūtimi moterims.
Vaizdus filmukas apie tai, kas vyksta žmogaus kūne defibriliacijos metu
Kam reikalingi krūtinės paspaudimai?
Daugelis klaidingai mano, kad krūtinės paspaudimai atkuria širdies veiklą. Tiesa yra ta, kad gaivinant staigios mirties atveju širdies veikla atsistato labai retai, o ir gaiviname mes visai ne dėl to.
Krūtinės paspaudimų tikslas yra pavaduoti neveikiančią širdį - su kiekvienu krūtinės paspaudimu mes suspaudžiame ir širdį, "išspaudžiame" iš jos kažkiek kraujo ir tokiu būdu priverčiame kraują tekėti kraujagyslėmis. Mes norime, kad kraujas pasiektų smegenis, širdį, atneštų taip reikalingą deguonį ir neleistų ląstelėms žūti.
Tokiu būdu mes laimime papildomo laiko - negaivinant smegenų ląstelių žūtis prasideda jau po 5 minučių, o veiksmingai gaivinant šis laikas prailgėja, mes neleidžiame žūti smegenų ląstelėms, kol atvyks GMP medikai su defibriliatoriumi ir vėl privers širdį plakti.
Labai vaizdus filmukas apie tai, kas vyksta organizme gaivinimo metu
Pūsti ar nepūsti?
Gaivinimo gairės rekomenduoja po 30 krūtinės paspaudimų atlikti 2 oro įpūtimus, ir čia prasideda reikalai ...
Visiškai suprantama, kad oro įpūtimai potencialiems gaivintojams neatrodo labai patraukliai, tyrimai sako, kad oro įpūtimų baimė yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl aplinkiniai apskritai nepradeda gaivinti nukentėjusiojo.
Kokius turime pasirinkimus šioje situacijoje?
Pirmas variantas yra tiesiog susikaupti ir atlikti įpūtimus. Iš medicininės pusės tai yra optimalus variantas, nes nukentėjusiojo kraujas gauna papildomo deguonies, kuris taip reikalingas smegenų ląstelių išgyvenimui.
Antras variantas - įpūtimų metu naudoti gaivinimo kaukę. Tai skaidri plastikinė plėvelė su filtru, kuri yra dedama ant nukentėjusiojo veido ir apsaugo gaivintoją nuo tiesioginio kontakto su nukentėjusiuoju. Gaivinimo kaukę rasite naujo pavyzdžio vaistinėlėse, kaukę galite įsigyti visose vaistinėse.
Trečias variantas - atlikti tik krūtinės paspaudimus, be oro įpūtimų, be pauzių. Angliškai šis būdas vadinamas "hands-only CPR". Ar toks gaivinimo būdas yra optimalus? Turbūt ne, bet jis puikia veikia tais atvejais, kai greitoji medicinos pagalba atvyksta greitai, taip pat jis padidina tikimybę, kad gaivinimas apskritai bus pradėtas. Taigi, jei nenorite ar nemokate atlikti oro įpūtimų - tiesiog be sustojimo darykite krūtinės paspaudimus, nes tai nepalyginamai geresnis variantas nei tiesiog pastovėti ir pažiūrėti, kaip žmogus miršta.